Kiekis arba apimtis
1. Atlikti ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų ne mažiau kaip penkių ES šalių (tarp jų Airijos, Slovėnijos ir Vokietijos) tyrimų/studijų/ataskaitų apžvalgą apie tų šalių investicijų į sveikatos apsaugos sritį efektyvumo vertinimą.2. Atsižvelgiant į jau Lietuvoje atliktus tyrimus ir analizes bei į naujai paties Paslaugos teikėjo surinktą informaciją, įvertinti valstybės investicijas į sveikatos apsaugos sritį Lietuvoje iš VIP, ES, PSDF restruktūrizacijos programos, savivaldybių biudžetų ir kitų finansavimo šaltinių šiais aspektais:2.1. ne mažiau kaip per paskutinius 6 metus investicijų pagal finansavimo šaltinius pasiskirstymas, (pasiskirstymo) kitimas ir numatomos tendencijos;2.2. teisinis reguliavimas, planavimas, vykdymas, kontrolė ir skaidrumo užtikrinimas;2.3. panaudojimo efektyvumas (medicininis, socialinis, finansinis-ekonominis);2.4. brangios įrangos (kainuojančios 100 000 Lt ir daugiau) įsigijimo koordinavimas šalies mastu;2.5. pasiskirstymas pagal sveikatos priežiūros įstaigų lygmenis (rajono, regiono, respublikos), pagal LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrą, pagal Lietuvos regionus, pagal sveikatos priežiūros paslaugų lygius (pirminis, antrinis, tretinis) ir paslaugų rūšis (pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, greitosios medicinos pagalbos paslaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dienos chirurgijos paslaugos, dienos stacionaro paslaugos, specializuotos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, brangūs tyrimai ir procedūros).3. Teikėjui pasiūlius ir suderinus su perkančiąja organizacija vertinimo rodiklius bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis iš nurodytų 2.5 punkte, atlikti Lietuvos sveikatos sistemoje veikiančių ne mažiau kaip 6 skirtingo lygmens (2 rajono, 2 regiono, 2 respublikos) ASPĮ, gavusių finansavimą pagal VIP brangios įrangos įsigijimui, paslaugų finansinę ir veiklos analizę, pagal kurią būtų galima nustatyti įsigytos įrangos panaudojimo efektyvumą (medicininį, socialinį, finansinį-ekonominį), įvertinti medicininės įrangos nusidėvėjimo skaičiavimą ir kiekvienos ASPĮ visų gautų investicijų pasiskirstymą pagal šaltinius.4. Įvertinti 1 punkte pasirinktų šalių investicijas į savo šalies sveikatos apsaugos sritį šiais aspektais:4.1. teisinis reguliavimas, planavimas, vykdymas, kontrolė ir skaidrumo užtikrinimas;4.2. investicinių projektų atrankos ir vertinimo kriterijai, jų reikšmių nustatymas, apskaičiavimas ir taikymo pagrįstumas;4.3. brangios įrangos (tos pačios kaip ir 2.4 punkte pasirinkta) įsigijimo koordinavimas šalies mastu;4.4. investicijų poreikio nustatymas gydymo įstaigos lygmenyje (pateikti taikymo praktikos pavyzdžius su išsamiais aprašymais);4.5. investicijų ir nusidėvėjimo dalies paslaugos kainos struktūroje nustatymas (pateikti taikymo praktikos pavyzdžius su išsamiais aprašymais);4.6. medicininės įrangos nusidėvėjimo skaičiavimas.5. Pagal 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų uždavinių gautus rezultatus atlikti Lietuvos ir kitų ne mažiau kaip penkių ES šalių (tarp jų Airijos, Slovėnijos ir Vokietijos) valstybės investicijų į sveikatos apsaugos sritį palyginamąją analizę bei, atsižvelgiant į Lietuvos situaciją ir perspektyvas (ekonominę, teisinį sveikatos sistemos reglamentavimą, Vyriausybės programą, PSDF biudžetą, ligonių kasų ir ASPĮ kaupiamą informaciją ir pan.), pateikti įgyvendinamas, realias ir savalaikes rekomendacijas:5.1. kokie teisinio reguliavimo, planavimo, vykdymo, kontrolės ir skaidrumo užtikrinimo principai ir priemonės galėtų būti pritaikytos Lietuvoje;5.2. naudojantis 4.2 punkte atrinktais investicijų atrankos ir vertinimo kriterijais, įvertinti suderinus su perkančiąja organizacija 6 atrinktus sveikatos apsaugos srities VIP projektus;5.3. kokie brangios įrangos įsigijimo koordinavimo šalies mastu principai ir priemonės galėtų būti pritaikytos Lietuvoje;5.4. kokie investicijų poreikio nustatymo gydymo įstaigos lygmenyje būdai ir metodikos galėtų būti pritaikytos Lietuvoje;5.5. kokie investicijų ir nusidėvėjimo dalies paslaugos kainos struktūroje nustatymo būdai ir metodikos galėtų būti pritaikytos Lietuvoje.6. Parengti alternatyvius valstybės investicijų į sveikatos apsaugos sritį scenarijus išsamiai įvertinant rizikas (atliekant SSGG ar kitą lygiavertę analizę), numatant pereinamąjį laikotarpį, nurodant įgyvendinimo eiliškumą bei įvertinant teisės aktų ir/ar jų nuostatų pakeitimų/papildymų būtinumą (pateikiant konkrečią informaciją/formuluotes):6.1. investicinių lėšų, skiriamų sveikatos apsaugos sričiai per VIP panaudojimo efektyvumo didinimas. Paslaugos teikėjas turi pateikti investicinių projektų atrankos ir vertinimo kriterijus (pasiūlyti tiek kiekybinius, tiek kokybinius, tiek efektyvumo kriterijus), kurie galėtų būti pritaikyti Lietuvoje, tiksliai nurodant kriterijų pavadinimus (įskaitant atitikmenis anglų kalba), apibrėžimus-paaiškinimus, matavimą (metodika, vienetai, skaičiavimo būdai) bei jų reikšmes, išsamiai ir argumentuotai pagrindžiant kriterijų parinkimą taikyti Lietuvoje;6.2. VIP veiklos nutraukimas ir lėšų skyrimas PSDF bazinių kainų padidinimui. Paslaugos teikėjas turi įvertinti ir pasiūlyti, kokie medicininės įrangos nusidėvėjimo skaičiavimo standartai galėtų būti pritaikyti Lietuvoje, kokia kiekvienos paslaugų rūšies (išvardintos 5.2.5 punkte) kainos dalis turi būti skiriama investicijoms ir ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui (išskirti paslaugos struktūrines dalis); taip pat pagal paslaugų rūšis (išvardintos 5.2.5 punkte) įvertinti, kokią paslaugos dalį sudaro atskirai investicijos ir ilgalaikis materialusis turtas kitose šalyse;6.3. kiti, tyrėjo nuožiūra parinkti, galimi scenarijai.7. Suorganizuoti 1 pusės dienos trukmės viešą diskusiją, pristatant analizės rezultatus ir sukviečiant Paslaugos teikėjui pasiūlius bei suderinus su Perkančiąja organizacija ne mažiau kaip 50 dalyvių pagal šiuos reikalavimus:7.1. užtikrinti Vilniaus miesto centre ne žemesnio kaip 4* lygio viešbučių konferencijų salės tipo patalpas, įrangą bei maitinimą (viena kavos pertraukėlė ir pietūs);7.2. parengti informacinę dalomąją medžiagą, organizuoti diskusijos dalyvių pakvietimą bei registravimą;7.3. pravesti diskusiją ir apibendrinti visą diskusijos medžiagą, naujus papildymus bei rekomendacijas įtraukiant į analizės projektą;7.4. iš anksto derinti su Perkančiąja organizacija visas su diskusija susijusias detales.8. Parengti 1 straipsnį, pristatantį atliktos analizės rezultatus ir tinkamą spausdinti periodinėje spaudoje.