Kiekis arba apimtis
1. Lietuvos sveikatos sektoriaus esamos padėties analizė, siekiant išryškinti problemas ir geras iniciatyvas:Įvertinti nacionaliniai strateginiai dokumentai, mokslinių tyrimų ir projektų rezultatai, tikslinių grupių pastabos ir pasiūlymai;Nustatyti sveikatos netolygumai (ES, nacionaliniu, savivaldybių/regionų lygiu);Atspindėtos sveikatos veiklos kitose politikose (kokia apimtimi ir kas daroma);Nustatyta, kas daroma konkrečiose srityse (sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, sergamumo ir mirtingumo mažinimo, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir saugos gerinimo ir pan.);Kt.2.Pagrindinių sveikatos problemas sąlygojančių priežasčių nustatymas:Išgryninama, kas sąlygoja pagrindinius netolygumus (vidutinę tikėtiną (sveiko) gyvenimo trukmę, sergamumą tam tikromis ligomis, mirtingumą, darbo dienų praradimą, prieinamumą, gyvenseną ir pan.);Išgryninama, ko trūksta kituose sektoriuose sveikatos politikos klausimais;Išgryninama, kas sveikatos priežiūros sistemoje yra nepakankama (pvz., teisinis reglamentavimas, IT komponentas, specialistai, infrastruktūra ir pan.);Išgryninama, kas visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje yra nepakankama (pvz., kitų konkrečių politikų nepakankamas įsitraukimas, IT komponentas, socialinė aplinka ir pan.);Kt.3.2014-2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo sveikatos sektoriuje galimybių nustatymas pagal ES struktūrinę paramą reglamentuojančius ir sveikatos strateginius dokumentus:Išgryninama, kas galėtų būti finansuojama sveikatos netolygumų mažinimo srityje;Išgryninama, kas galėtų būti finansuojama visuomenės sveikatos saugos ir stiprinimo srityje pagal SAM kompetenciją;Išgryninama, kas galėtų būti finansuojama visuomenės sveikatos saugos ir stiprinimo srityje pagal kitų ministerijų kompetenciją;Išgryninama, kas galėtų būti finansuojama sveikatinimo veiklos srityje;Kt.4.2014-2020 m. efektyviausių ir tikslingiausių sveikatos prioritetų, galimų finansuoti 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, nustatymas:Pagrįstai parinkti ir išgryninti keli prioritetai, kurie labiausiai prisidėtų prie sveikatos rodiklių gerinimo ir ES struktūrinę paramą reglamentuojančiuose dokumentuose numatytų pasiekti rodiklių;Atlikti atitinkami skaičiavimai (kaštų naudos analizė) dėl tikėtino poveikio;Parinkti tinkami intervencijų efektyvumo vertinimo ir stebėsenos rodikliai;Pateikti siūlymai dėl efektyvaus ES panaudojimo (kompleksiniai projektai, privačių subjektų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, universitetų, darbdavių ir pan. įtraukimas ir kt.);