Finansinių instrumentų taikymo, juos derinant su kitomis viešosiomis intervencijomis, gebėjimų stiprinimo paslaugų pirkimas

Kiekis arba apimtis

Trumpas kontekstas apie perkamas paslaugas:Jei atsiranda rinkos nepakankamumas, valdžia planuoja tam tikros formos valdžios intervencijas (reguliavimas, subsidijos paslaugų teikimui, paslaugų teikimas, vykdomas viešajam sektoriui priklausančių subjektų, pagalba klientams per nuolaidas arba tarifų kompensacijas, sumažintus mokesčius, mokesčių lengvatas ir pan.). Valdžios intervencija gali daryti teigiamą įtaką rinkos nepakankamumui jį pašalindama ir neigiamą įtaką – sukurdama papildomą valdžios nesėkmę (government failure). Valdžios nesėkmė atsiranda, kai dėl intervencijos susidaro dar didesnis rinkos nepakankamumas arba dar blogiau – gali susidaryti naujas rinkos nepakankamumas. Kitu atveju intervencija kuria tolesnius neveiksmingumus, prastą išteklių paskirstymą ir ekonominės bei socialinės gerovės nuostolį. Valdžios nesėkmė gali įvykti, kai politinis sprendimas nesukuria pakankamo stimulo pakeisti žmonių faktinį elgesį. Valdžios nesėkmės pavyzdžiai yra: politinių savo interesų paisymas / lobizmas, politinė trumparegystė – „greitų sprendimų“ ieškojimas, netinkamas reguliavimas, informacijos nesėkmė, atbaidantis poveikis, didelės kontrolės / atitikties išlaidos, vienas kitam prieštaraujantys politiniai tikslai, žalingas biurokratijos poveikis.Siekiant toliau vykdyti finansinių priemonių (finansinės priemonės (FP), kaip yra suprantamos pagal 25.10.2012 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012), kurios būtų suderinamos su kitomis valdžios intervencijų formomis rinkoje, išankstinį vertinimą ir diegimą, reikia suprasti, kurie nesuderinamumai, dubliavimaisi ir valdžios nesėkmės turi būti pašalinti arba sumažinti tam, kad būtų sukurtos sėkmingos finansinės priemonės (tai reiškia, kad valdžios intervencijos formos turėtų remti FP įgyvendinimą, tam neprieštarauti ar nedaryti neigiamos įtakos). Pirmiausia, svarbu sudaryti visų naudojamų valdžios intervencijų inventorinį sąrašą, jas apibrėžti ir suklasifikuoti. Vėliau reikėtų sistemiškai išanalizuoti jas kiekviename įtrauktame į analizę sektoriuje. Ši analizė turėtų aiškiai parodyti naudojamų intervencijų rūšis ir mastą bei jų daromą poveikį. Tokia analizė turėtų atskleisti, ar šios priemonės daro įtaką rinkos nepakankamumų pašalinimui, ar, atvirkščiai, juos kuria. Galiausiai, būtina surasti tinkamą pusiausvyrą tarp įvairių valdžios intervencijų formų, kuri palengvintų finansinių priemonių naudojimą ir sumažintų valdžios nesėkmes.Finansinių priemonių, kaip valdžios intervencijos priemonės, naudojimas viešosios infrastruktūros finansavimui yra pakankamai nauja patirtis tiek Lietuvai, tiek Kroatijai. Viešojo administravimo institucijoms trūksta FP, kaip naujos valdžios intervencijos tarp kitų esamų, planavimo ir įgyvendinimo patirties, todėl stebimas didelis geresnio supratimo ir įgūdžių tobulinimo poreikis siekiant priimti veiksmingus sprendimus. Nacionalinės mokymo įstaigos rengia FP išankstinio vertinimo ir FP naudojimo mokymų kursus. Tačiau nėra aktualių mokymų apie valdžios intervencijų planavimą, derinimą ir suderinamumą su FP, visų pirma, tokias intervencijas, kurios sukelia valdžios nesėkmes ir papildomus rinkos nepakankamumus. Panaši situacija yra visoje ES. Tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje trūksta bendro supratimo apie valdžios intervencijų pasekmes ir poveikį FP ir, apskritai, rinkai, visų pirma, ilguoju laikotarpiu. Taip pat trūksta bendradarbiavimo tarp įvairių valstybinių institucijų planuojant įvairių rūšių viešąsias intervencijas į tą pačią rinką. Todėl reikia didinti platesnės viešosios auditorijos informuotumą pateikiant valdžios intervencijų poveikio rinkai rezultatus ir kokia būtų optimali FP, kaip papildomos viešosios intervencijos toje pačioje rinkoje, vieta. Taip pat siekiama šioje srityje sukurti nacionalinę kompetenciją ir plėtoti gebėjimus koncentruoti, atnaujinti ir skleisti žinias tarp visų institucijų, dalyvaujančių valdžios intervencijų, įskaitant FP, planavime ir įgyvendinime, tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje, taip pat dalintis šia patirtimi su kitomis ES valstybėmis narėmis.Perkamas paslaugas sudaro šios veiklos:1. Įvairių galimų viešųjų intervencijų rūšių identifikavimas ir klasifikavimas bei tyrimo metodikos detalizavimas.Į studiją bus įtraukti tokie sektoriai (būtent, konkrečios teminės sritys, nagrinėjamos FP naudojimo 2014–2020 perspektyvoje išankstiniame vertinime):o vandens tiekimas / nuotekos,o kietųjų atliekų tvarkymas,o energetika ir energinis efektyvumas,o transportas ir komunikacijos,o kultūra ir turizmas,o miestų regeneravimas ir atgaivinimas,o sveikatos priežiūra,o švietimas ir mokslas,o socialinė apsauga.Ši užduotis apima pagrindinį paruošiamąjį darbą sistemiškam tyrimų studijos įgyvendinimui. Valdžios intervencijų (teisinio reglamentavimo, mokesčių politikos, monopolijų, paslaugų kainų reguliavimo, subsidijų infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai, gamintojų, paslaugų teikimo įmonių arba vartotojų ir kitų) identifikavimas ir klasifikavimas turi padėti sudaryti išsamų visų galimų valdžios intervencijų vaizdą (žemėlapį) ir, žinoma tų, kurios naudojamos kiekvienoje šalyje- Lietuvoje ir Kroatijoje. Šioje veikloje Paslaugų tiekėjas parengia klasifikavimo projektą, išsamią tyrimo metodologiją.2. Tyrimo studijos „Viešųjų intervencijų poveikio finansinių priemonių diegimui ir įgyvendinimui vertinimas“ atlikimas.Išsami įvairių valdžios intervencijų rūšių ir valdžios nesėkmių poveikio rinkai, valdžios tikslams, FP (įgyvendintų ar galimų įgyvendinti Lietuvoje ir Kroatijoje FP) veikimui ir faktiniam žmonių elgesiui analizė apimanti visus 1 punkte išvardintus sektorius. Analizė turėtų apimti ir bendrą palyginimą su kitomis dviem paslaugos tiekėjo pasiūlytomis šalimis Baltijos jūros ir Dunojaus arba Adrijos regionuose. Šio tyrimo apimtyje turi būti nustatyti socialiniai ekonominiai ir politiniai veiksniai, kuriuos kontroliuoja valdžia Lietuvoje ir Kroatijoje. Tyrimų studijoje turėtų būti nurodyta, ar esamos valdžios intervencijų sistemos yra tinkamos siekiant kiekvienos šalies politinių tikslų ir šalinant esamus rinkos nepakankamumus, ir apibrėžti veiksniai, dėl kurių kyla naujos valdžios nesėkmės vietoj to, kad būtų ištaisyti rinkos nepakankamumai.Tyrime turėtų būti nustatyti valdžios intervencijos veiksniai, kurie daro teigiamą (skatinantys veiksniai) ir neigiamą (trukdantys veiksniai) poveikį sprendimui ir pagrindui naudoti finansines priemones Lietuvoje ir Kroatijoje.Turi būti parengtas išsamus rekomendacijų dėl įvairių rūšių valdžios intervencijų į rinką derinimo ir subalansavimo rinkinys, padėsiantis naudoti finansines priemones ir pasiekti šalies ir bendrus ES politikos tikslus kiekvienai šaliai veiksmingiausiu būdu.3. Paslaugų tiekėjas padeda perkančiajai organizacijai organizuoti du patirties mainų renginius Kroatijoje ir Lietuvoje. Organizuojami du pasidalijimo patirtimi renginiai: vienas Kroatijoje ir vienas Lietuvoje. Ši veikla gali būti įgyvendinta praktinių seminarų, apskritojo stalo diskusijų arba apsilankymų vietoje, skirtų pasidalijimui gerosiomis praktikomis, forma tiek Kroatijoje, tiek Lietuvoje.4. Mokymų programos, pagal parengtą tyrimo studiją, parengimas ir mokymų pravedimas Lietuvos ir Kroatijos institucijų atstovams (Pristatomos 4 mokymų sesijos: 2 Kroatijoje ir 2 Lietuvoje, bent 80-čiai dalyvių. Mokymų sesija organizuojamos taip, kad būtų apimti visi sektoriai, ir pristatoma atitinkamoms sektorių institucijoms).5. Baigiamosios konferencijos organizavimas Lietuvoje ir Kroatijoje. Visų veiklų rezultatai ir išdavos pristatomos ir veiksmai aptariami dvejose baigiamosiose konferencijose, kurių viena surengiama Lietuvoje, o kita – Kroatijoje. Projekto išvados ir svarbūs rezultatai bei rekomendacijos pateikiamos platesnei auditorijai apie 100 dalyvių.454 545

Papildoma informacija

Pirkimas vykdomas įgyvendinant 16.12.2016 sutartį „Finansinių priemonių, jas derinant su kitomis viešosiomis intervencijomis, taikymo gebėjimų stiprinimas“ Nr. 2015CE160AT070, pasirašytą su Europos Komisija, įgyvendinant Europos Komisijos parengtą ir paskelbtą priemonę „Daugiaregioninės paramos, skirtos įvertinti galimybę naudoti finansines priemones, remiamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 IV antraštinę dalį“.

Skelbimo II.3) punkte nurodytas apytikslis sutarties galiojimo terminas mėnesiais. Paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip iki 15.1.2018, o bendra sutarties trukmė ne ilgesnė kaip iki 1.2.2018.

Pirkimas atliekamas elektroniniu būdu. Elektroninėmis priemonėmis pasiūlymus gali teikti tik tiekėjai, registruoti CVP IS, pasiekiamoje adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt

Registracija CVP IS yra nemokama. Pasiūlymus tiekėjai turi pateikti pasirašytus galiojančiu saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus.

Minimalus reikalavimų lygis (-iai)

Tiekėjo vidutinės pajamos iš veiklos, susijusios su pirkimo objektu (tyrimų, analizės vykdymu, studijų kitų dokumentų rengimu dėl viešųjų intervencijų ir /ar finansinių instrumentų kūrimo ir taikymo), per pastaruosius 3 finansinius metus (2014, 2015, 2016, jei tiekėjo finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais) arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti ne mažesnės kaip 500 000 EUR su PVM.