Pirkimas į atskiras pirkimo dalis neskaidomas. Perkančioji organizacija objektą skaido į atskirus pirkimus regionais, t. y. darbai bus vykdomi šiuose regionuose:
— šviesolaidinių kabelinių linijų įrengimas (I regionas). Numatoma įrengti apie 479 km šviesolaidinių kabelinių linijų,
— šviesolaidinių kabelinių linijų įrengimas (II regionas). Numatoma įrengti apie 479 km šviesolaidinių kabelinių linijų.
Į šio pirkimo objekto apimtį įeina tik I regiono šviesolaidinių kabelinių linijų įrengimas. Sprendimas neskaidyti į dar smulkesnes atskiras pirkimo objekto dalis grindžiamas aplinkybėmis:
— pirkimo objekto specifika – darbai, nurodyti šio pirkimo techninėje specifikacijoje, yra tarpusavyje susiję ir techniniu požiūriu neatskiriami. Tai sudėtingi, vienas nuo kito tiesiogiai priklausantys, vientisumo reikalaujantys darbo procesai, kuriuos vykdant skirtingiems rangovams jų tinkamas atlikimas taptų praktiškai neįgyvendinamu ir visiškai nevaldomu procesu. Remiantis objekto specifiškumu, pirkimo objekto skaidymas į dalis yra netikslingas, kadangi nebus įmanoma užtikrinti kokybiško darbų atlikimo tarpiniuose tinklų mazguose. Tarpinių darbų etapų (atskiros linijos tarp tinklo vartotojų) rezultatų techniniai parametrai (linijos slopinimas, atspindžiai ir pan.) turi būti pamatuoti tam, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti perkamų darbų kokybiškumu ir įvertinti, ar įrengtos linijos atitinka pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, šviesolaidiniam kabeliui, klojamam į polietileninį vamzdelį arba ryšių kabelių kanalų sistemas, šviesolaidinių kabelių komutavimo panelėms ir pan. Nurodyti matavimai atliekami šviesolaidiniu reflektometru, lazerio šaltiniais ir galios matuokliais. Ši įranga įvertina įrengtų linijų kokybinius parametrus, kurie yra ypač svarbūs duomenų perdavimo įrangos šviesolaidinių modulių lazerio priėmimo–perdavimo kokybei. Jeigu minėti kokybiniai parametrai (slopinimas ir atspindys) yra didesni nei techninėje specifikacijoje nurodytos reikšmės, duomenų perdavimo įranga ne tik atitinkamoje linijoje gali neveikti, tačiau gali sutrikdyti ir kitų susisiekiančių tinklo segmentų veiklą,
— ekonomiškumas – tiekėjas, pats atlikdamas linijos projektavimo darbus, kartu siekia efektyvumo ir kaštų taupymo, t. y. parenka optimaliausią trasą tiek trasos klojimo kaštų, tiek sudėtingumo prasme, tiek techninio įgyvendinamumo prasme. Pavyzdžiui, jeigu tarp taško A ir taško B, kuriuos reikia sujungti, teka upė, projektuotojas, nebūdamas suinteresuotas rangovo, kuris klos liniją, kaštais, projektuotų kuo trumpesnę liniją (mažiau žemės sklypų savininkų, paprastesnis derinimo procesas ir pan.), o rangovas, klodamas šią liniją pagal parengtą projektą, turės įvertinti padidėjusias sąnaudas dėl itin sudėtingo valdomo gręžimo uždaru būdu po upe. Atsižvelgiant į tai, kad projektavimo procesas yra žymiai pigesnis už linijos klojimą, akivaizdu, kad perkančioji organizacija šiuo pavyzdžiu už galutinį produktą sumokėtų daugiau. Kitu atveju, jeigu projektuotojas ir rangovas dirba kartu, trasa gali būti parenkama šiek tiek ilgesnė, bet žymiai lengviau įgyvendinama, pvz., panaudojant netoliese esantį tiltą, ar pan.,
— perkančioji organizacija pirkimo objekto neskaidymą grindžia neigiama vienu metu vykdytų projektų „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ ir „Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“ šviesolaidinių kabelinių linijų įrengimo patirtimi, kuomet keli tiekėjai, vykdydami atskiras šviesolaidinių kabelinių linijų įrengimo sutartis, turėjo įrengti vientisą (tarpusavyje susisiekiantį) šviesolaidinį tinklą. Vienam tiekėjui neįrengus į jo pirkimo objekto apimtį įeinančių šviesolaidinių kabelinių linijų, kurios turėjo prie esamo tinklo prijungti kito tiekėjo tinkamai įrengtas linijas, pastarosios negali būti naudojamos, kadangi jos nėra prijungtos prie bendro šviesolaidinio tinklo ir negali būti pasiekiamos dėl neįrengtos infrastruktūros dalies.